Norėdami reguliuoti svetainės teksto šrifto dydį naudokite "CTRL" "+" ir "CTRL" "-" klavišų kombinacijas:
Norėdami padidinti tekstą, spauskite: "CTRL" ir "+" mygtukus.
Norėdami pamažinti tekstą, spauskite: "CTRL" ir "-" mygtukus.

Gamta


Gražutės regioninis parkas priskiriamas miškingų ežeringų regioninių parkų grupei. Čia suskaičiuojama per 70 vandens telkinių, užimančių 5700 ha (Antalieptės marios, Luodis, Samavas, Dūkštas, Šventas ir kt.). Parke saugomas miškingas ir ežeringas Šventosios aukštupio ežeryno kraštovaizdis. 16 km tęsiasi sudėtingiausią konfigūraciją Lietuvoje turintis vandens telkinys – Antalieptės marios (užtvindžiusios 26 ežerus, kurie susiliejo Šventosios vandeniu užpildytame duburyje) su daugybe salų, pusiasalių ir įlankų. Gražutės giria ir kiti miškų masyvai užima apie 55 proc. teritorijos, apie penktadalį parko teritorijos sudaro vandens telkiniai ir nedidelės pelkės.
Įspūdingas Tumiškių moreninis kalvynas, čia gausu stambių lėkštų 20–40 m aukščio kalvų. Daug vaizdingų ežerų – Luodžio, Samavo, Asavo, Šiurpio, Veprio, Ligajos, Ažukalnio, Zalvo ir kt.
Šiame parke yra Šventosios, gražiausios Rytų Aukštaitijos upės, ištakos. Hidrografiniu požiūriu pažymėtini tokie unikumai kaip benuotakiniai Švento ir Šiurpio ežerai, sudėtingiausią konfigūraciją visoje Lietuvoje turintis vandens telkinys – Antalieptės marios su gražiu salynu ir unikaliu pusiasalių raizgynu, didelis Luodžio ežeras su jame esančiomis dviem nerijomis-ragais, ypatingu nuolydžiu pasižymintis Šavašos upelis. Švento ežeras, kuriame pastebimi didžiausi vandens horizonto svyravimai, yra savotiškas hidroklimatinis barometras. Didžiausią plotą užima Gražutės giria, senovėje buvęs stambus miško masyvas. Buveinių įvairove išsiskiria Smalvo ir Smalvykščio ežerai su didžiausiu Zarasų rajono pelkiniu kompleksu. Dėl didelės buveinių įvairovės parke gausu saugomų rūšių.

Augalija


Gražutės RPD foto: aukštosios gegūnės (Dactylorhiza fuchsii)
Gražutės regioniniame parke identifikuotos 858 augalų ir 395 kerpių bei grybų rūšys.
Kerpės ir grybai. Tik keliose vietose tirti kerpės ir grybai. Kerpių nustatyta 126 rūšių, iš kurių žalsvoji kežytė (Cetrelia olivetorum), žalsvoji (Chaenotheca chlorella) ir šeriuotoji (Chaenotheca hispidula) žiomenės, baltijinė ramalina (Ramalina baltica), miltuotoji brylytė (Sclerophora farinacea) įrašytos į Raudonąją knygą. Viena rūšis – Lecanora norvegica rasta pirmą kartą Lietuvoje. Aptiktos 266 grybų rūšys. Rasti 6 Raudonosios knygos atstovai: tikrinis blizgutis (Ganoderma lucidum), plunksninis raukšliagrybis (Phlebia centrifuga), kopūstgalvis raukšlius (Sparassis crispa) ir kt.

Samanūnai. Menkai parke ištirta augalų grupė. Tik keliose vietose rastos 118 rūšių. Aptikti 5 Raudonosios knygos atstovai.
Pataisūnai. Aptiktos 6 pataisų rūšys, iš kurių 2 įtrauktos į nacionalinę Raudonąją knygą. Statusis atgiris (Huperzia selago) – vienas iš dažniausiai parke randamų RK augalų atstovų, nors beveik visose radavietėse aptinkami negausiai. Tik vienoje vietoje aptiktas kitas Raudonosios knygos pataisas – patvankinis pataisiukas (Lycopodiella inundata).
Asiūklūnai. Rastos 6 parke neretos rūšys (balinis, miškinis, dirvinis ir kt. asiūkliai).
Šertvūnai.Sąraše 14 rūšių. Kai kurios iš jų apyretės: vienlapė driežlielė (Ophioglossum vulgatum), paprastasis varpenis (Botrychium lunaria), plaukuotasis pelkiapapartis (Phegopteris connectilis), o 2 rūšys įtrauktos į nacionalinę Raudonąją knyg – šakotasis (Botrychium matricariifolium) ir daugiaskiltis (Botrychium multifidum) varpeniai.
Pušūnai. Parke auga 9 rūšių spygliuočiai medžiai. Minėtini introducentai baltoji eglė (Picea canadensis), Bankso pušis (Pinus banksiana), kazokinis kadagys (Juniperus sabina).
Magnolijūnai. Rastos 687 rūšys. Nemažai rūšių įrašytų į Raudonąją knygą-iš viso 47. Parke auga ypatingai retos rūšys tokios kaip pražangiažiedė plunksnalapė (Myriophyllum alterniflorum) ir pelkinis vikšris (Juncus stygius). Gan būdinga parkui (ypač Gražutės miškui) vėjalandė šilagėlė (Pulsatilla patens). Tai daugiausiai parke radaviečių turinti Raudonosios knygos augalų rūšis. Kitos minėtinos retos rūšys: melsvasis gencijonas (Gentiana cruciata), liekninis beržas (Betula humilis), tamsialapis skiautalūpis (Epipactis atrorubens), raiboji gegūnė (Dactylorhiza cruenta), daugiametis patvenis (Swertia perennis) ir kt. Teritorijoje rastos 7 rūšys, įrašytos į ES Buveinių direktyvos II priedą.

Gyvūnija


K.Čepėno nuotrauka: mažasis erelis rėksnys (Aquila pomarina)
Vabzdžiai. Parke atlikti epizodiniai vabzdžių tyrimai, kurių metu aptikta 725 vabzdžių rūšys, iš kurių 213 vabalų, 428 drugių, o 23 rūšys įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Ežeringas kraštas sudaro geras sąlygas įvairioms laumžirgių rūšims. Todėl neatsitiktinai parke rastos tokios retos rūšys kaip mažasis karališkasis laumžirgis (Anax parthenope), geltonžiedis kordulegastras (Cordulegaster boltonii), baltakaktė skėtė (Leucorrhinia albifrons) ir kt. Parko miškai suteikia prieglobstį retoms vabalų rūšims: didžiajam skydvabaliui (Peltis grossa) ir Šneiderio kirmvabaliui (Boros schneideri). Mozaikiškame gamtovaizdyje neretas machaonas (Papilio machaon) ir didysis auksinukas (Lycaena dispar).Daug rečiau aptinkami drugiai – auksuotoji (Euphydryas aurinia) ir tamsioji (Melitaea dramina) šaškytės bei rudakis satyriukas (Coenonympha hero). Taip pat minėtinos retesnės drugių rūšys: mažoji saturnija (Saturnia pavonia), rausvasis kamaninis sfinksas (Hemaris fuciformis), slyvinis uodeguotis (Satyrium pruni), tamsioji erebija (Erebia ligea), pietinė hesperija (Carcharodus flacciferus) ir kt. Iš jų 10 rūšių yra saugomos Europos sąjungos Buveinių direktyvos.
Žuvys ir nėgės. Aptiktos 24 žuvų ir 1 nėgių rūšis. Iš jų tik mažoji nėgė (Lampetra planeri) ir vijūnas (Misgurnus fossilis) saugomi ES Buveinių direktyvos. Pastarasis dar įtrauktas ir į Raudonąją knygą. Parko vandens telkiniuose įprasti ešeriai, karšiai, lydekos, kuojos ir kitos žuvys. Rečiau pasitaiko šamų, upėtakių, vėgėlių.
Varliagyviai ir ropliai. Rastos 10 varliagyvių ir 6 roplių rūšys. Skiauterėtasis tritonas (Triturus cristatus), raudonpilvė kūmutė (Bombina bombina), žalioji rupūžė (Bufo viridis), nendrinė rupūžė (Bufo calamita) ir balinis vėžlys (Emys orbicularis) yra įrašyti į Raudonąją knygą. Pastarasis parke nebeaptinkamas jau pora dešimtmečių. Aštuonios rūšys saugomos pagal ES Buveinių direktyvą. Kai kurios iš jų (žalioji rupūžė, smailiasnukė varlė, vikrusis driežas ir kt.) nėra retos parko teritorijoje.
Paukščiai. Paukščių rūšinė sudėtis Gražutės regioniniame parke turbūt geriausiai ištirta. Nuo 1994 m. rastos 190 rūšių, iš kurių 50 įrašytos į Raudonąją knygą, o 43-į ES Paukščių direktyvos I priedą. Parko ežerai-viena svarbiausių juodakaklio naro (Gavia arctica) perimviečių šalyje. Gražutės miške peri svarbi žvirblinės pelėdos (Glaucidium passerinum) šalies populiacijos dalis. Parko teritorijoje veisiasi ir kitos retos paukščių rūšys: didysis baublys (Botaurus stellaris), juodasis peslys (Milvus migrans), jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla), erelis rėksnys (Aquila pomarina), tripirštis genys (Picoides tridactylus) ir kt. Migracijų ir klajonių metu galima sutikti rudakaklį narą (Gavia stellata), baltąjį garnį (Egretta alba), vidutinįjį dančiasnapį (Mergus serator), raudonkojį sakalą (Falco vespertinus). Žiemą, jei pasiseks, prie neužšąlančių Šavašos ir Šventosios atkarpų galima pamatyti vandeninį strazdą (Cinclus cinclus).
Žinduoliai. Parko žinduolių sąraše-40 rūšių. 9 rūšys-Raudonosios knygos atstovai ir 11- ES Buveinių direktyvos. Retas, bet teritorijai būdingas baltasis kiškis (Lepus timidus), ūdra (Lutra lutra) – taip pat nuolatinė parko gyventoja. Labai retai į Gražutės miškus užklysta vilkas (Canis lupus) ir lūšis (Lynx lynx). Rastos 7 šikšnosparnių rūšys, kurios visos saugomos tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos lygmeniu.
Loading...