Lankytini objektai

Senoviškų radijo aparatų kolekcija
Tai vieta, kur gražuolė upė Šventoji įsilieja į Antalieptės marias, čia įrengtoje valtinėje galėsite pasiplaukioti ne tik valtimis, kajakais ar baidarėmis, bet ir pasimėgauti kulinarinio paveldo patiekalu - žuvies sūriu, naujai įrengtoje seklyčioje iš anksto susitarus galima užsakyti edukacinę programą apie rytų Aukštaitijai būdingus patiekalus, apžiurėti senoviškų radijo aparatų kolekciją, susipažinti su viena iš seniausių garso įrašų laikmenų, tai vinilinių plokštelių skambesiu. Išgirsti jau nostalgiją virtusia mūsų tėvų ir protėvių pasididžiavimo – senoviškų lempinių radijų – istoriją. Gyvename skaitmeninių technologijų amžiuje, bet retas susimąstome, kokį ilgą ir įdomų kelią iki mūsų dienų keliavo rankomis pagamintų, po visa Europą keliavusių, senųjų radijų istorija. Retas žino, kokie radijo imtuvai buvo prieškario Lietuvoje ir kuo garsios Kauno radijo gamykloje gamintos magnetolos.
Apsilankykite Bikėnų valtinėje ir nors trumpam praverkite praeities skraistę, sužinokite, kada ir kaip Lietuvoje gimė pirmasis radijas ir kokį didelį džiaugsmą teikė to meto žmonėms radijo bangomis sklindanti muzika, naujausios žinios.
Kontaktai: +37068544450
Adresas: Bikėnai, Zarasų rajonas
Kaina: 2 €, vaikams ir senjorams 1 €
Antalieptės Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčia
1732 m. Jonas Mykolas Strutinskas ir jo žmona Rožė Platerytė pradėjo statyti baroko stiliaus dabartinę bažnyčią ir dviejų aukštų mūrinį vienuolyną, kuriame įsikūrė 1734 m. basieji kermelitai. Jis baigtas statyti 1763 m. Pastatyta barokiniu stiliumi. Po bažnyčia ir vienuolyno rūmais yra daug rūsių, kurie net iki šių dienų nėra ištirti. Juose palaidoti vienuoliai ir bažnyčios fundatoriai Strutinskai, Infliantų kunigaikščiai, kurie be Antalieptės valdė ir Salako dvarą. Antalieptės bažnyčia pastatyta su dviem trijų tarpsnių bokštais. Jos fasadas suskaldytas į tris tarpsnius. Bokšto sienos šiek tiek išsikišusios į priešakį. Tiek bokštus, tiek ir sienas puošia platūs piliastrai. Visi langai turi puslankio arkas. Visos sienos iš lauko nutinkuotos. Vidus erdvus, vienanavė. Turi tris altorius. Didysis altorius papuoštas ornamentais. Kryžminis skliautas remia keturkampes kolonas su ornamentuotais kapiteliais. Kiti du altoriai, kurie stovi navos kampuose, yra dviejų tarpsnių, papuošti statulomis. Bažnyčios gale yra koplyčia, pastatyta, kaip ir bažnyčia, barokiniam stiliuje su bokšteliu, kuris baigiasi kryžiumi. Šventoriaus vartai didingi, su arkomis ir nišomis. 1918 m. pasitraukus vokiečiams bažnyčia sugįžo katalikams. Vienuolyno pastatas mūrinis, dviejų aukštų. Po 1831 m. sukilimo vienuolynas buvo uždarytas. Tik 1893 m. buvo įsteigtas rusų stačiatikių II klasės vienuolynas, kurio žinion parėjo ir bažnyčia. Vienuolyną rėmė rusų valdžia. 1915 m. prasidėjus I pasauliniam karui vienuolės pasitraukė į Rusiją. 1944 m. per II pasaulinį karą bažnyčia ir vienuolynas buvo smarkiai apgadinti.
Antalieptės Šv. Kryžiaus bažnyčios ir vienuolyno ansamblis yra vertingas ir urbanistiniu požiūriu: vertikalus bažnyčios tūris dominuoja miestelio panoramoje bei praturtina jo panoraminius vaizdus.
Salako Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia
Šv. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia yra neoromaninio stiliaus bažnyčia, turinti neogotikos bruožų. Ji yra stačiakampio plano, bazilikinė, su pusapskrite apside, dviem šoninėmis zakristijomis, vienabokštė. Vidus trijų navų, kuriuos dengia kryžminiai skliautai, yra trys altoriai. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Tai nepaprastos statybinės drąsos statinys. Nors bažnyčia ir kuklaus interjero, bet viduje labai šviesu. Statybai buvo vežami didžiuliai akmenys iš visos Salako parapijos, ir žmonės nepagailėjo jėgų jai pastatyti. Todėl, siekiant pagerbti visus prisidėjusius prie bažnyčios statymo, sienoje yra įmūryta atminimo lenta. Šventoriaus teritorijoje yra pastatyta G. Lauciaus Salako girnapusių koplytėlė, kuriai pastatyti buvo panaudota 117 akmeninių girnapusių!