Kodėl šita detalė čia netelpa? Kas nutiks, jeigu bokšto apačioje padėsiu mažesnę kaladėlę? Kaip pasiekti žaislą jo nepaimant ranka? Vaikams tokie klausimai kyla natūraliai, nors jie patys savo veiklos tikrai nevadina loginio mąstymo treniruote. Jie tiesiog bando, klysta, supyksta, pakeičia veiksmą ir po kelių minučių triumfuodami parodo, kad pavyko.
Loginis mąstymas nėra gebėjimas, kuris vieną dieną tiesiog atsiranda. Vaikas jį lavina siedamas priežastį su pasekme, pastebėdamas pasikartojimus, lygindamas daiktus ir bandydamas numatyti, kas nutiks po jo veiksmo. Tėvams čia tenka gana maloni užduotis: nebūtina rengti rimtų pamokų. Kasdieniai žaidimai tam suteikia nemažai progų.
Svarbiausia akimirka prasideda tada, kai nepavyksta
Kartais stebint vaiką labai norisi įsikišti. Dėlionės detalė jau penktą kartą dedama ne ten, bokštas griūva, o užduoties atsakymas suaugusiajam atrodo akivaizdus. Rankos tiesiog pačios tiesiasi parodyti, kaip reikia.
Vis dėlto kelios papildomos minutės gali būti vertingesnės už greitai parodytą atsakymą. Vaikas pastebi, kad ankstesnis būdas nesuveikė, todėl turi keisti veiksmą. Būtent čia ir dirba loginis mąstymas. Reikia prisiminti ankstesnį bandymą, įvertinti rezultatą ir sugalvoti kitą variantą.
Tai primena fizinių gebėjimų mokymąsi. Niekas nesitiki, kad pirmą kartą kamuolį paėmęs vaikas iškart tiksliai jį mes. Su mąstymu vyksta panašiai: kuo daugiau tinkamo sunkumo užduočių vaikas sprendžia, tuo daugiau patirties sukaupia.
Geras klausimas kartais vertingesnis už teisingą atsakymą
Suaugusiojo vaidmuo gali būti labai paprastas. Užuot pasakius „dėk mėlyną detalę čia“, galima paklausti: „Kaip manai, kuri detalė tilptų?“ Vaikas vis dar gauna paskatinimą, tačiau atsakymą turi surasti pats.
Tokie pokalbiai lengvai persikelia į kasdienybę. Ruošiantis į lauką galima paklausti, ką pasiimti, jei lyja. Tvarkant žaislus galima pasiūlyti sugalvoti, kaip juos suskirstyti. Statant bokštą galima pasvarstyti, kodėl vienas pastatytas statinys stovi, o kitas vis griūva.
Klausimas sukuria mažą pauzę. Vaikui reikia pagalvoti prieš veikiant, o tai ilgainiui tampa įpročiu.
Žaidimas leidžia vaikui klysti be didelės kainos
Viena priežasčių, kodėl logikos žaidimai vaikams gali būti naudingi, yra labai paprasta: klaida juose dažniausiai nieko nekainuoja. Nepavyko sudėti dėlionės? Galima perdėti. Pasirinkta netinkama figūra? Galima pabandyti kitą. Pastatytas nestabilus tiltas? Jis nugrius, o po minutės stovės naujas.
Tokioje veikloje vaikas gali tikrinti savo idėjas praktiškai. Jis mato savo pasirinkimo rezultatą ir pats koreguoja veiksmus. Dėl to verta rinktis žaidimus, kuriuose dalis darbo paliekama vaikui, o atsakymas nepateikiamas vos pradėjus veiklą.
Augant keičiasi ir užduočių pobūdis. Mažesni vaikai gali rūšiuoti formas, dėlioti paprastas dėliones ar ieškoti porų. Vyresni jau geba planuoti kelis veiksmus į priekį, pastebėti taisykles, žaisti stalo žaidimus ir spręsti užduotis, kurioms reikia kantrybės.
Nuobodulio akimirka nebūtinai reiškia, kad reikia naujo žaislo
Kai vaikas pareiškia „nežinau, ką veikti“, tėvams lengva pasiūlyti ekraną arba ištraukti naują veiklą. Tačiau būtent tuščia akimirka kartais paskatina vaiką sugalvoti savo žaidimo taisykles.
Kelios kaladėlės gali tapti automobilių garažu, po valandos jau būti tiltu, o kitą dieną virsti rūšiavimo užduotimi. Žaislas, kuris nepasako vaikui vienintelio naudojimo būdo, suteikia daugiau vietos jo paties minčiai. Dėl šios priežasties verta žiūrėti ne į tai, kiek funkcijų turi perkamas žaislas, o kiek veiksmų su juo gali sugalvoti pats vaikas. Kartais paprastesnė priemonė išlieka įdomi gerokai ilgiau.
Tėvams kartais tenka išmokti luktelėti
Loginio mąstymo lavinimas nėra lenktynės dėl greičiausiai surasto atsakymo. Kur kas įdomiau stebėti, kaip keičiasi pats vaiko elgesys susidūrus su problema. Iš pradžių jis gali iškart prašyti suaugusiojo įsikišimo, vėliau pabandyti dar sykį, o ilgainiui pats ieškoti kelių skirtingų būdų.
Todėl viena vertingiausių tėvų reakcijų kartais yra paprasta: duoti dar minutę.
Jei vaikas susikaupęs žiūri į nepaklusnią dėlionės detalę, nebūtina skubėti jos įstatyti už jį. Tas mažas „aha!“ po kelių nesėkmingų bandymų yra kur kas vertingesnis. Vaikas tuo metu gauna patirtį, kurią vėliau pritaikys jau visai kitose situacijose, o prasidėjo viskas nuo paprasto žaidimo ant kambario grindų.