2026 metų gegužę Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas Stambule susitiko su Turkijos prekybos ministru. Pokalbio centre — dvišalės prekybos plėtra, kuri jau pasiekė beveik 860 milijonų eurų. Turkija šiuo metu užima 20-ą vietą pagal prekybos apyvartą su Lietuva ir yra viena sparčiausiai augančių partnerių tarp ne ES šalių.
Šie skaičiai nėra abstraktūs — jie tiesiogiai reiškia augančius krovinių srautus abiem kryptimis. Lietuvos gamintojai eksportuoja maisto produktus, baldus, chemijos pramonės produkciją, o importuoja tekstilę, statybines medžiagas ir pramonės komponentus. Kiekviena papildoma prekybos transakcija reiškia krovinį, kuriam reikia logistikos sprendimo.
Logistikos specialistai pastebi, kad krovinių pervežimas iš Turkijos pastaraisiais metais stabiliai didėja. Tai patvirtina ir statistika — per 2025 metų pirmuosius keturis mėnesius Lietuvos eksportas į Turkiją siekė 171,5 milijono dolerių, o importas — 164,1 milijono. Prekybos balansas beveik lygus, kas rodo brandžius ir abipusiai naudingus ekonominius ryšius.
Maisto sektorius: naujos galimybės
Viena iš konkrečių augimo krypčių — maisto produktų eksportas. 2024 metais Lietuva į Turkiją eksportavo daugiau nei 114 tonų žuvies produktų ir per 121 toną pieno produktų, daugiausia ledų ir sūrio. Šiemet atnaujinamos derybos dėl lietuviškos jautienos eksporto — Turkijos delegacija jau lankėsi Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, tikrindama Lietuvos kontrolės sistemos patikimumą.
Turkijos atstovai pažymėjo, kad Lietuva yra patraukli partnerė dėl stabilios veterinarinės padėties — šalis yra laisva nuo daugumos galvijų užkrečiamųjų ligų, o tai yra esminis veiksnys maisto produktų importuotojams. Jei derybos bus sėkmingos, tai atvers naują eksporto kanalą, kuris reikalaus reguliarių šaldymo transporto reisų.
Gynybos ir technologijų sektorius
Ekonomikos ministro vizitas sutapo su viena didžiausių regiono gynybos ir aviacijos parodų SAHA 2026 Stambule, kurioje dalyvavo aštuonios Lietuvos gynybos ir aukštųjų technologijų sektoriaus įmonės. Turkijos gynybos eksportas 2025-aisiais augo beveik 49 procentais, pasiekdamas per 10 milijardų dolerių. Bendras Turkijos eksportas tais metais pasiekė rekordinius 273,4 milijardo dolerių.
Ši dinamika rodo, kad Turkija nėra vien pigių prekių rinka — šalis sparčiai auga kaip aukštos pridėtinės vertės produktų gamintoja. Lietuvos verslui tai reiškia galimybes ne tik pardavinėti, bet ir tiekti komponentus bei technologijas augančiai Turkijos pramonei.
Logistikos infrastruktūra prisitaiko
Augantys prekybos srautai skatina investicijas į logistikos infrastruktūrą. Turkija yra pasirašiusi laisvosios prekybos susitarimus su daugybe šalių už ES ribų — nuo Pietų Korėjos iki Čilės — ir siekia tapti regioniniu logistikos centru. Tai reiškia, kad prekės, pagamintos Turkijoje, gali būti konkurencingai tiekiamos į trečiąsias rinkas, o Lietuva gali tapti jų platinimo centru Baltijos regione.
Šiuo metu krovinių pervežimas į Turkiją turi palankias sąlygas — auganti prekyba, besiplečianti infrastruktūra ir politinė valia abiejose pusėse stiprinti ekonominius ryšius. Svarbiausia — pasirinkti patikimą logistikos partnerį, kuris išmano šio maršruto ypatumus ir gali užtikrinti sklandų dokumentų tvarkymą bei pristatymą laiku.
Atsižvelgiant į tai, kad Turkija aktyviai plečia prekybos susitarimus su trečiosiomis šalimis — nuo Pietų Korėjos iki Čilės — Lietuva gali tapti strateginiu centru, per kurį turkiškos prekės patenka į Baltijos šalių ir Skandinavijos rinkas. Tai atveria galimybes ne tik transporto ir logistikos sektoriui, bet ir sandėliavimo bei distribucijos paslaugų teikėjams.
Artimiausi metai parodys, ar šis prekybos augimas taps ilgalaike tendencija. Tačiau jau dabar akivaizdu, kad Lietuva ir Turkija yra vieningesnės ekonomiškai nei bet kada anksčiau, ir tai tiesiogiai veikia kasdienį krovinių judėjimą tarp dviejų šalių.
