Širdies sveikata – tai ne tik ilgo ir kokybiško gyvenimo pagrindas, bet ir viena iš svarbiausių mūsų organizmo sistemų, nuo kurios priklauso visos kūno funkcijos. Tačiau širdies ligos vis dar išlieka viena pagrindinių mirties priežasčių visame pasaulyje. Gera žinia ta, kad daugelio šių ligų galima išvengti, o fizinis aktyvumas yra vienas efektyviausių būdų sumažinti jų riziką.
Kaip keičiasi sveikata, kai sportuoji? Reguliarus sportas ne tik stiprina širdies raumenį, bet ir gerina kraujotaką, mažina kraujo spaudimą bei reguliuoja cholesterolio kiekį. Tuo pačiu fizinis aktyvumas padeda valdyti svorį, mažina stresą ir gerina bendrą savijautą.
Kodėl fizinis aktyvumas svarbus širdies sveikatai?
Fizinis aktyvumas – tai vienas svarbiausių veiksnių, padedančių palaikyti širdies sveikatą ir užkirsti kelią širdies ligoms. Reguliarus judėjimas ne tik stiprina širdies raumenį, bet ir gerina viso organizmo funkcionavimą, mažindamas širdies ligų rizikos veiksnius.
Geresnė kraujotaka ir deguonies tiekimas
Sportuojant širdis dirba intensyviau, todėl kraujas greičiau cirkuliuoja organizme, tiekdamas deguonį ir maistines medžiagas visiems audiniams. Tai pagerina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą bei padeda išvengti aterosklerozės – kraujagyslių užsikimšimo.
Stipresnis širdies raumuo
Fizinis aktyvumas stiprina širdies raumenį, todėl ji efektyviau pumpuoja kraują. Stipresnė širdis mažiau pavargsta, o tai mažina širdies nepakankamumo ir kitų su širdimi susijusių ligų tikimybę.
Kraujospūdžio reguliavimas
Reguliarus fizinis aktyvumas padeda palaikyti optimalų kraujo spaudimą. Sportuojant kraujagyslės tampa elastingesnės, o tai leidžia sumažinti kraujospūdį ir užkirsti kelią hipertenzijai – vienam pagrindinių širdies ligų rizikos veiksnių.
Cholesterolio lygio kontrolė
Fizinis aktyvumas padeda sumažinti „blogojo“ (MTL) cholesterolio kiekį kraujyje ir padidina „gerojo“ (DTL) cholesterolio lygį. Tai svarbu siekiant apsaugoti kraujagysles nuo uždegimų ir plokštelių susidarymo, kurie gali sukelti širdies infarktą ar insultą.
Sporto rūšys, kurios ypač naudingos širdžiai
Ne kiekviena fizinė veikla vienodai veikia širdies sveikatą, tačiau yra tam tikros sporto rūšys, kurios ypač stiprina širdies raumenį, gerina kraujotaką ir mažina širdies ligų riziką. Šios veiklos apima tiek aerobinius, tiek jėgos pratimus, o taip pat dėmesį skiria streso mažinimui ir lankstumo gerinimui.
Aerobinis (kardio) sportas
Kardio treniruotės, tokios kaip bėgimas, plaukimas, važiavimas dviračiu ar greitas ėjimas, yra tiesiogiai susijusios su širdies ir kraujagyslių sistemos stiprinimu. Jos didina širdies ritmą, pagerina kraujo apytaką ir padeda sumažinti kraujo spaudimą. Net ir 30 minučių vidutinio intensyvumo kardio per dieną gali turėti reikšmingą teigiamą poveikį širdžiai.
Vaikščiojimas ir žygiai
Paprasti pasivaikščiojimai ar žygiai gamtoje yra viena iš lengviausių ir prieinamiausių fizinio aktyvumo formų, kuri naudinga širdžiai. Vaikščiojimas mažina cholesterolio kiekį, reguliuoja kraujo spaudimą ir padeda deginti kalorijas, tuo pačiu stiprinant širdies raumenį. Tai puikus pasirinkimas tiems, kurie tik pradeda judėti.
Joga ir tempimo pratimai
Nors joga nėra tradicinė kardio veikla, ji turi tiesioginį poveikį širdies sveikatai mažindama streso lygį ir reguliuodama kraujospūdį. Be to, tempimo pratimai gerina kraujotaką ir padeda palaikyti lankstumą, kuris prisideda prie bendros geros savijautos.
Jėgos treniruotės
Jėgos pratimai, tokie kaip svorių kilnojimas ar atsparumo juostos naudojimas, stiprina raumenis, o tai sumažina širdies apkrovą kasdieniame gyvenime. Be to, jėgos treniruotės padeda palaikyti sveiką medžiagų apykaitą ir mažina kūno riebalų kiekį, kuris yra vienas iš širdies ligų rizikos veiksnių.
Šokiai
Šokiai, tokie kaip zumba ar klasikinis šokis, yra ne tik smagus, bet ir naudingas širdies stiprinimo būdas. Jie derina kardio pratimų intensyvumą su socialine veikla, kas teigiamai veikia ir emocinę, ir fizinę sveikatą.
Fizinio aktyvumo nauda ne tik širdžiai, bet ir visam kūnui
Reguliarus fizinis aktyvumas turi ne tik tiesioginį poveikį širdies sveikatai, bet ir visapusiškai stiprina kūną bei gerina bendrą savijautą. Sportas veikia įvairias organizmo sistemas, stiprina imunitetą, gerina nuotaiką ir prisideda prie ilgesnės gyvenimo trukmės.
Fizinis aktyvumas padeda pagerinti imuninės sistemos veiklą, skatinant baltųjų kraujo kūnelių gamybą ir kraujotaką. Reguliarus sportas sumažina peršalimo ligų ir kitų infekcijų riziką, todėl sportuojantys žmonės dažniau jaučiasi energingesni ir sveikesni.
Sportas skatina endorfinų – vadinamųjų „laimės hormonų“ – išsiskyrimą, kuris gerina nuotaiką ir mažina streso, nerimo ar depresijos simptomus. Be to, fizinė veikla padeda geriau susidoroti su kasdieniais iššūkiais ir stiprina emocinį atsparumą.
Reguliarus fizinis aktyvumas stiprina raumenis ir kaulus, mažina osteoporozės riziką ir gerina bendrą kūno funkcionalumą. Ypač naudingos jėgos treniruotės, kurios padeda išlaikyti kaulų tankį ir pagerinti laikyseną.
Sportuojant gerėja medžiagų apykaita, o tai padeda palaikyti sveiką kūno svorį. Aktyvumas padeda deginti kalorijas ir reguliuoti riebalų kiekį organizme, mažinant nutukimo riziką – vieną iš svarbiausių širdies ir kitų lėtinių ligų priežasčių.
Tyrimai rodo, kad reguliariai sportuojantys žmonės gyvena ilgiau ir kokybiškiau. Fizinis aktyvumas mažina riziką susirgti ne tik širdies ligomis, bet ir vėžiu, diabetu bei kitomis lėtinėmis ligomis.
Šaltiniai:
