Šiuolaikinė medicina remiasi ne tik gydymu, bet ir prevencija. Nors daug kalbama apie sveiką gyvenseną, subalansuotą mitybą ir psichologinę sveikatą – vis dar per dažnai pamirštamas vienas svarbiausių moters sveikatos aspektų, t.y. reguliarūs vizitai pas ginekologą.
Gydytojai visame pasaulyje rekomenduoja moterims profilaktiškai lankytis bent kartą per metus, net ir neturint jokių nusiskundimų. Kodėl tai svarbu ir ką gali atskleisti reguliarus patikrinimas?
Tylūs sutrikimai – pavojingiausi
Daugelis ginekologinių ligų ilgą laiką gali nepasireikšti jokiais aiškiais simptomais. Tarp jų – gimdos kaklelio pakitimai, kiaušidžių cistos, gimdos miomos ar net pradinės stadijos vėžiniai procesai.
2020 m. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, daugiau nei 85 % gimdos kaklelio vėžio atvejų diagnozuojama per vėlai, kai jau reikalingas sudėtingas gydymas. Ir tik todėl, kad moterys nebuvo reguliariai tikrinamos.
Gimdos kaklelio pakitimai gali būti visiškai besimptomiai daugelį metų. Laiku atliktas PAP (Papanikolaou) testas ar žmogaus papilomos viruso (ŽPV) tyrimas leidžia nustatyti pakitimus ankstyvoje stadijoje ir imtis prevencinių priemonių, kurios sustabdo ligą dar jai neprasidėjus.
Ką apima kasmetinė ginekologinė apžiūra?
Vizitas pas ginekologą nėra vien tik PAP testas. Tai visapusiškas moters sveikatos įvertinimas, kuris dažnai apima:
- Makšties ir gimdos kaklelio apžiūrą,
- PAP testą (jei yra rekomenduojamas),
- ŽPV tyrimą (ypač po 30 metų),
- Krūtų apčiuopą,
- Pilvo ar makšties echoskopiją,
- Klausimus apie mėnesinių reguliarumą, skausmus, lytinį gyvenimą,
- Reikalui esant – kraujo tyrimus, hormonų analizę, lytiniu keliu plintančių ligų testavimą.
Tai – ne tik sveikatos stebėsena, bet ir proga konsultuotis apie kontracepciją, planavimą šeimai, menopauzę ar seksualinę sveikatą.
Kiekvienas amžiaus tarpsnis – skirtingi poreikiai
20–30 metų moterims – dažniausiai svarbiausia patikra dėl ŽPV, PAP testas, kontracepcijos klausimai, LPL prevencija.
30–50 metų – didėja hormonų svyravimų įtaka, pasireiškia ciklo nereguliarumai, pirmieji perimenopauzės ženklai, o kartu padidėja gimdos kaklelio vėžio rizika. Būtina echoskopija ir hormoninis monitoringas.
Po 50-ies – menopauzė, kaulų retėjimo rizika, makšties gleivinės atrofija, šlapimo nelaikymas, krūties pakitimai – visi šie aspektai turi būti stebimi reguliariai.
2021 m. Journal of Women’s Health publikuotas tyrimas parodė, kad moterims, kurios lankėsi pas ginekologą bent kartą per metus – rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu sumažėjo 87 proc., o ankstyvųjų kiaušidžių pakitimų nustatymas išaugo 2,5 karto.
Ginekologo vizitas – ne tik fizinė sveikata
Daugelis moterų ginekologą laiko vieninteliu gydytoju su kuriuo kalba apie savo seksualinę sveikatą, emocinius pokyčius ar net partnerystės problemas. Vizitas gali padėti atpažinti depresijos požymius, streso sukeliamus ciklo sutrikimus ar net valgymo sutrikimus.
Be to, vis dažniau ginekologas Vilniuje konsultuoja apie vaisingumą ir planavimą, net jei moteris šiuo metu neplanuoja vaikų. Žinojimas apie savo hormoninę būklę ar kiaušidžių rezervą (per AMH tyrimą) – leidžia sąmoningai planuoti ateitį.
Kada kreiptis nedelsiant?
Kartais liga užklumpa ir jaunas. Skubus ginekologo vizitas būtinas, jei:
- pasireiškia kraujo išskyros ne mėnesinių metu,
- skausmas dubens srityje ar lytinių santykių metu,
- neįprastos, nemalonaus kvapo ar spalvos makšties išskyros,
- nereguliarios ar labai skausmingos mėnesinės,
- niežulys, deginimas ar bėrimai lytinių organų srityje.
Reguliari ginekologinė patikra – tai ne stresas, ne formalumas ir ne „tik jei ką nors skauda“. Tai vienas galingiausių ginklų prieš tyliai progresuojančias ligas, galimybė laiku pastebėti pokyčius ir išvengti sudėtingo gydymo ateityje.
