Seną taisyklę žino visi – vienerius katės metus dauginame iš septynių ir gauname žmogaus amžiaus atitikmenį. Dvejų metų katė – tarsi keturiolikmetis paauglys, dešimties – garbaus amžiaus septyniasdešimtmetis. Patogu, bet visiškai neteisinga.
Veterinarijos mokslas seniai atsisakė šios supaprastintos formulės. Tikrovė įdomesnė ir sudėtingesnė.
Matematika, kuri veikia
Pirmaisiais gyvenimo metais katė subręsta stulbinamai greitai. Šešių mėnesių kačiukas fiziologiškai prilygsta dešimtmečiui vaikui. Metų katė – jau suaugęs jaunas žmogus, maždaug penkiolikos šešiolikos metų.
Antraisiais metais tempas lėtėja, bet vis dar spartus. Dvejų metų katė atitinka maždaug dvidešimt ketverių metų žmogų – jauna suaugusioji, baigusi brendimą.
Nuo trejų metų kiekvienas katės gyvenimo metai prilygsta maždaug ketveriems žmogaus. Taigi dešimties metų katė – ne septyniasdešimtmetė, o maždaug penkiasdešimt šešerių. Penkiolikos metų – apie septyniasdešimt šešerių. Šis skaičiavimas daug tiksliau atspindi fiziologinius procesus.
Kodėl tai svarbu? Nes padeda suprasti, ko tikėtis skirtingais gyvenimo etapais ir kaip atitinkamai prižiūrėti augintinį.
Kačiukas: pirmieji dvylika mėnesių
Šis laikotarpis – intensyviausias visame katės gyvenime. Per metus mažytis gumulėlis virsta suaugusiu gyvūnu. Kaulas, raumenys, organai, nervų sistema – viskas formuojasi šuoliais.
Mitybos klaidos šiame etape turi ilgalaikes pasekmes. Kačiukams reikia specialiai subalansuoto maisto – daugiau baltymų, daugiau kalcio, daugiau energijos nei suaugusiems. Suaugusių kačių maistas kačiukui tiesiog nepakankamas.
Imuninė sistema irgi dar formuojasi. Motinos pienas suteikia pradinę apsaugą, bet ji baigiasi maždaug šešių aštuonių savaičių amžiuje. Tada prasideda pažeidžiamiausias langas – senoji apsauga dingsta, naujoji dar nesusiformavusi.
Būtent todėl vakcinacija tokia svarbi. Skiepai katėms pradedami maždaug aštuonių savaičių amžiuje ir kartojami etapais, kol susiformuoja patikimas imunitetas. Praleisti ar atidėti – rizikuoti kačiuko sveikata.
Jaunas suaugęs: nuo vienerių iki šešerių
Aukso amžius. Katė pilnoje jėgoje – energinga, smalsiu, paprastai sveika. Dauguma šeimininkų šiame etape veterinarą mato tik kartą per metus profilaktiniam vizitui.
Bet čia slypi spąstai. Kai kurios ligos pradeda formuotis tyliai, be simptomų. Širdies problemos, inkstų pakitimai, metaboliniai sutrikimai – visa tai gali prasidėti jau dabar, nors simptomai pasirodys tik po metų.
Kasmetinis kraujo tyrimas – nebrangi investicija, galinti atskleisti pakitimus anksčiausiu etapu. Daugelis šeimininkų tai laiko prabanga, bet veterinarai vis dažniau rekomenduoja kaip standartą.
Šiame amžiuje ypač aktualus dantų klausimas. Apnašos, akmenys, dantenų uždegimas – visa tai progresuoja nepastebimai. Katė retai rodo dantų skausmą atvirai. Ji tiesiog pradeda valgyti vienoje burnos pusėje arba renkasi minkštesnį maistą. Reguliari burnos apžiūra padeda išvengti rimtesnių problemų vėliau.
Brandi katė: nuo septynerių iki dešimties
Pereinamasis laikotarpis, žmogaus terminais – vidutinis amžius. Katė vis dar aktyvi, bet pirmieji senėjimo ženklai jau pastebimi.
Medžiagų apykaita lėtėja. Katė, kuri visą gyvenimą buvo liekna, gali pradėti kaupti svorį. Arba priešingai – aktyvios katės pradeda nežymiai liėsėti. Abu variantai verti dėmesio.
Inkstų funkcija šiame amžiuje pradeda prastėti. Ne dramatiškai – paprastai dar be simptomų – bet procesas jau vyksta. Tyrimai rodo, kad maždaug trečdalis kačių, sulaukusių dešimties metų, turi tam tikrą inkstų funkcijos sutrikimą.
Veterinaras Vilniuje rekomenduoja brandžioms katėms profilaktinius vizitus du kartus per metus vietoj vieno. Ankstyvos diagnostikos galimybės šiame etape gali pridėti mėnesius ar metus kokybiško gyvenimo.
Senyva katė: vienuolika ir daugiau
Vienuolikmetė katė žmogaus metais – maždaug šešiasdešimtmetė. Dar ne senatvė, bet jau solidus amžius. Penkiolikmetė – jau giliai pensijoje, maždaug septyniasdešimt šešerių.
Senėjimo požymiai tampa akivaizdūs. Mažiau energijos, ilgesnis miegas, kartais sutrinka orientacija. Kai kurios katės pradeda garsiai miauksėti naktimis – tai gali būti kognityvinio nuosmukio ženklas, panašus į žmonių demenciją.
Sąnarių problemos šiame amžiuje pažeidžia daugumą kačių, nors šeimininkai dažnai to nepastebi. Katė nešokinėja ant aukštų baldų? Galbūt ne todėl, kad nenori – o todėl, kad skauda. Artrito požymius veterinaras gali nustatyti apžiūros metu.
Hipertirozė – dar viena senyvo amžiaus liga. Per aktyvi skydliaukė skatina medžiagų apykaitą, katė liesa nepaisydama gero apetito, širdis dirba per greitai. Gydoma – bet reikia diagnozuoti.
Ilgaamžiškumo veiksniai
Kodėl vienos katės gyvena dvylika metų, o kitos – dvidešimt? Genetika vaidina svarbų vaidmenį, bet ne vienintelį.
Mityba visą gyvenimą – fundamentalus faktorius. Kokybiškas, subalansuotas maistas kiekvienam amžiaus etapui sumažina lėtinių ligų riziką.
Profilaktinė priežiūra – antras esminis veiksnys. Vakcinuotos, reguliariai tikrinamos katės statistiškai gyvena ilgiau. Ne todėl, kad skiepai tiesiogiai prailgina gyvenimą – o todėl, kad šeimininkai, investuojantys į prevenciją, dažniausiai rūpinasi ir kitais sveikatos aspektais.
Aplinka irgi svarbi. Namų katės gyvena vidutiniškai dvigubai ilgiau nei laisvai lakstančios. Mažiau traumų, mažiau infekcijų, mažiau parazitų.
Galiausiai – streso lygis. Katės, gyvenančios stabilioje, nuspėjamoje aplinkoje, sveikesnės nei tos, kurių kasdienybė pilna netikėtumų. Rutina, kuri žmonėms gali atrodyti nuobodi, katėms reiškia saugumą.
